AI reiškia, kad „Google“ šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija per 5 metus padidės 48 proc

Remiantis naujausia aplinkosaugos ataskaita, „Google“ šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija 2023 m. buvo 48 % didesnė nei 2019 m.

Technologijų milžinas mano, kad jo duomenų centrams reikia vis daugiau energijos, o tai dar labiau apsunkina sparčiai augantis dirbtinis intelektas (AI).

Dirbtinio intelekto teikiamos paslaugos apima daug daugiau kompiuterio galios, taigi ir elektros energijos, nei įprastinė internetinė veikla, todėl reikia perspėti apie technologijos poveikį aplinkai.

„Google“ siekia iki 2030 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau ji pripažįsta, kad „toliau integruojant dirbtinį intelektą į savo produktus, išmetamųjų teršalų mažinimas gali būti sudėtingas“.

Savo 2024 m. aplinkosaugos ataskaita, „Google“ teigia, kad taip yra „dėl didėjančio energijos poreikio dėl didesnio AI skaičiavimo intensyvumo“.

Duomenų centrai iš esmės yra didžiulės kompiuterių serverių kolekcijos – AI reikia jų labai daug.

Generatyvi dirbtinio intelekto sistema, pvz., „ChatGPT“, gali sunaudoti maždaug 33 kartus daugiau energijos nei mašinos, kuriose veikia konkrečios užduoties programinė įranga, pagal neseniai atliktą tyrimą.

Tačiau „Google“ ataskaita taip pat atskleidžia didelius pasaulinius jos duomenų centrų poveikio skirtumus.

Dauguma centrų Europoje ir Amerikoje didžiąją dalį energijos gauna iš anglies neišskiriančių šaltinių.

Tai palyginama su duomenų centrais Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Australijoje, kurie naudoja daug mažiau energijos be anglies.

Apskritai „Google“ teigia, kad apie du trečdalius jos energijos gaunama iš šaltinių, kuriuose nėra anglies.

„Jei iš tikrųjų eini į duomenų centrą, ten tikrai karšta ir tikrai triukšminga“, – sako Tomas Džeksonas, Loughborough universiteto informacijos ir žinių valdymo profesorius.

„Žmonės nesuvokia, kad viskas, ką jie saugo debesyje, turi įtakos jų skaitmeniniam anglies pėdsakui“, – sako jis.

Prof. Jacksonas vadovauja Digital Decarbonisation Design Group, kuri bando išmatuoti ir rasti sprendimus, kaip sumažinti anglies pėdsaką naudojant duomenis.

„Duomenų teikėjai turi glaudžiai bendradarbiauti su didelėmis organizacijomis, kad padėtų joms atsisakyti tiek daug tamsių duomenų saugojimo“, – sako jis.

Tamsūs duomenys – tai duomenys, kuriuos surinko organizacijos, bet kurie buvo panaudoti vieną kartą arba visai nenaudoti.

Tačiau laikymas lustuose vis tiek sunaudoja daug energijos, net kai jis nenaudojamas.

„Vidutiniškai 65 % organizacijos saugomų duomenų yra tamsūs duomenys“, – sako prof.

Jis giria „Google“ tikslą iki 2030 m. pasiekti nulį savo duomenų centruose, tačiau sako, kad tai bus „tikrai sunku“.

Didėjantis dirbtinio intelekto energijos ir vandens naudojimas paskatino daugybę įspėjimų, ypač dėl to, kad sektoriuje prognozuojama, kad toliau sparčiai augti.

JK nacionalinio tinklo viršininkas sakė kovo mėn kad dirbtinio intelekto ir kvantinio skaičiavimo derinys per ateinančius 10 metų padidės šešis kartus.

Tačiau „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas neseniai sumenkino dirbtinio intelekto poveikį aplinkai.

Praėjusią savaitę kalbėdamas Londone, jis pasiūlė, kad dirbtinis intelektas padidintų elektros poreikį nuo 2 iki 6%.

„Kyla klausimas, ar AI paspartins sumažinimą daugiau nei 6 procentais? Ir atsakymas yra: tikrai”, – sakė jis, kaip pranešė „Financial Times“.