admin 
„Facebook“ savininkė „Meta“ privalo sumažinti žmonių duomenų kiekį, naudojamą personalizuotai reklamai, teigia ES aukščiausiasis teismas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą už privatumo gynėją Maxą Schremsą, kuris skundėsi, kad „Facebook“ piktnaudžiavo jo asmeniniais duomenimis apie jo seksualinę orientaciją, kad nukreiptų į jį skelbimus.
Skunduose, kuriuos Austrijos teismai pirmą kartą išnagrinėjo 2020 m., S. Schremsas teigė, kad buvo nukreiptas į gėjams skirtus skelbimus, nepaisant to, kad platformoje niekada nesidalijo informacija apie savo seksualumą.
ESTT penktadienį pareiškė, kad duomenų apsaugos įstatymas vienareikšmiškai neleidžia įmonei naudoti tokius duomenis personalizuotai reklamai.
„Internetinis socialinis tinklas, pvz., „Facebook“, negali naudoti visų gautų asmens duomenų tikslinės reklamos tikslais, neribodamas laiko ir neskiriant duomenų tipo“, – rašoma pranešime.
Duomenys, susiję su kieno nors seksualine orientacija, rase, etnine kilme ar sveikatos būkle, yra priskiriami neskelbtiniems ir jiems taikomi griežti tvarkymo reikalavimai pagal ES duomenų apsaugos teisę.
„Meta“ teigia, kad nenaudoja vadinamųjų specialių kategorijų duomenų, kad suasmenintų skelbimus.
„Laukiame teismo sprendimo paskelbimo ir laiku turėsime daugiau informacijos“, – penktadienį į nuosprendžio santrauką sakė „Meta“ atstovas.
Jie teigė, kad bendrovė „labai rimtai“ žiūri į privatumą ir investavo daugiau nei penkis milijardus eurų, kad „privatumas būtų įtrauktas į visų mūsų produktų esmę“.
„Facebook“ vartotojai taip pat gali pasiekti daugybę įrankių ir nustatymų, skirtų valdyti, kaip naudojama jų informacija, pridūrė jie.
„Esame labai patenkinti sprendimu, nors tokio rezultato labai tikėtasi“, – sakė M. Schremso advokatė Katharina Raabe-Stuppnig.
„Po šio sprendimo tik nedidelę „Meta“ duomenų fondo dalį bus leista naudoti reklamai – net jei vartotojai sutinka su skelbimais“, – pridūrė jie.
Dr. Maria Tzanou, Šefildo universiteto vyresnioji teisės dėstytoja, BBC sakė, kad penktadienio sprendimas parodė, kad duomenų apsaugos principai nėra „be dantų“.
„Jie turi reikšmės, kai didelės technologijų įmonės tvarko asmens duomenis“, – pridūrė ji.
Will Richmond-Coggan, advokatų kontoros „Freeths“ partneris, sakė, kad ES teismo sprendimas turės „reikšmingų pasekmių“, nepaisant to, kad jis nėra privalomas JK teismams.
„Meta patyrė rimtą iššūkį pasirinkusiam verslo modeliui rinkti, kaupti ir panaudoti didelius duomenų kiekius, susijusius su kuo daugiau asmenų, siekiant pateikti išsamias įžvalgas ir išsamiai pritaikyti personalizuotą reklamą“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad bendrovė gali susidurti su panašiais iššūkiais kitose jurisdikcijose dėl tų pačių rūpesčių – pažymėjo, kad M. Schremso iššūkis buvo pagrįstas JK teisėje egzistuojančiais principais.
Austrijos Aukščiausiasis Teismas 2021 metais perdavė ES aukščiausiajam teismui klausimus, kaip BDAR buvo taikomas pono Schremso skundui, į kurį buvo atsakyta penktadienį.
Ji klausė, ar ponas Schremsas, kalbėdamas apie savo seksualumą viešoje aplinkoje, reiškė, kad jis suteikė įmonėms žalią šviesą tvarkyti šiuos duomenis asmeninei reklamai, paskelbdamas juos viešai.
ESTT nurodė, kad nors Austrijos teismas turi nuspręsti, ar jis informaciją paskelbė „akivaizdžiai viešais duomenimis“, vieša jo nuoroda į jo seksualinę orientaciją nereiškia, kad jis leido tvarkyti kitus asmens duomenis.
M. Schremso teisininkų komanda BBC sakė, kad Austrijos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas Teisingumo Teismo sprendimo.
Jie teigė, kad Aukščiausiojo Teismo galutinio sprendimo tikisi artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
M. Schremsas kelis kartus kreipėsi į teismą su „Meta“ dėl jos požiūrio į ES naudotojų duomenų tvarkymą.
Papildomas Chriso Vallance'o pranešimas
